G             Gj7     Bm              Em  
Po to kai tu mirei aš neradau pasauly nieko
C        G   D  C          D
Kas nesuteiktų liūdesio gilaus
G         Gj7          Bm                   Em
Čia žemėj tik jaunystė pėdsakus šviesius palieka
C        Bm             Em
Širdy iš anksto mirčiai pasmerkto žmogaus

C           D          Bm       Em
Šiandien rašydamas tau laiška į anapus
C        D         G   G7
Aš nepriminti negaliu
C          D         Bm        Em
Kad šio gyvenimo gražiausiąjį etapą 
Am        C         D7/F#
Praleidom žemėje kartu

   D7/F#          G       G/F#                Em
Ir tuoj iškyla akyse tas pavasaris prieš tavo mirtį
     Em7          C    E7           Am
Tas linksmas išdykaujančių draugų būrys
   C           D                C                D
Ištroškusiu gyvent ir siaust kažką nepaprasto patirti
   C                    D   Am  C      Dm/F#
Ir tikinčių kad jie vieni pasaulį pataisys

    D7/F#           G         G/F#                    Em
Dar kaip šiandien matau visus susirenkant į gražią šventę
   Em7          C                E7          Am
Ir nešant rankose pražydusias laukinių obelų šakas
   Am7         G                  G
Mergaitės neramias negalinčias be juoko ir dainų gyventi
     D7/F#        D7/F#          D7/F#
Skrajojančias lengvai kaip vėjas aukštas ir lieknas

G             Gj7         Bm                 Em
Atsimenu kaip mes tada pavasario laukais klajojom
C        G          D     C         D
Ir sekėm saulę danguje ir upių vandeny
G           Gj7          Bm      Em 
Ir skardžiuose aukštų kalvų sustoję
C        C      Bm Em  Am     C          D7/#  
Regėjom kaip pasaulis dega, bręsta jos ugny

Ir įtikėjom mes tada į žemės grožio galia
Vėl matėm išsipildant troškimus didžius
Ir buvome tvirti kaip ąžuolai žaliam daržely
Išdidus kaip arai ištiese erdvėje sparnus

O kaip tu pavydėjai man palikdamas šią žemę
Tikėjimą jaunystę ir audringas svajones
Matei mane iš gyvenimo šaltinio semiant 
Naujus turtus ir brangenybes vis naujas

Ir tu prašei manes pranešt ką naujo
Tau mirus ašen žemėje surasiu
Todėl šiandien kai paskutinį kartą patarnauju
Aš negaliu nuslėpt tiesos ir drebančiu balsu

Turiu prisipažint jog nieko negaliu pranešti
Nes žemej kas didinga tai jaunystė mumyse
Jei nori galime kartu į praeiti akis atgręžti
Ir paskutinį kartą pamatyti ją važiuojant saulės vežime

Todėl rašydamas tau šį laišką į anapus 
Kai dar anuomet pažadėjau tau
Užtikrinu jeigu išreiskia ką šie žodžiai trapūs
Pasauly ko nebūtum radęs tu aš neradau