KTU Gimnazija

Šiek tiek įžangai, kaip visada:

Labai daug žiūrovų apturėjęs ir nerialiai visų išgirtas koncertas. Jau nebereikia sakyti, kokie mes/jūs nuostabūs, nes viską nusako laiškai ir Gabos straipsnis. Kol kas neigiamai atsiliepiančių žmonių nei matėme, nei girdėjome.

Mokytojom (o jų buvo visos dvi: Dirgėlienė ir Kalvaitienė) renginys padarė didžiulį įspūdį, džiaugėsi jos, didžiavosi ir tt;). žodžiu buvo smagios.

Dovė gavo gėlytę, rūžavą rožytę. Tiesa, neteko matyti nuo ko, bet kad verta buvo tai faktas.

Auxas savo atsiėmė dar padidėjusiu gerbejų skaičium ir jų visišku kliedėjimu juo.

Gabrielės ir Valdo buvo išgirsti tik balsai, privertę klausyti tiek pat įdėmiai, kaip ir Dovės ir Auxo, o gal net labiau;).

Lina su Akva (lyg ir manim) buvo tik vardai parašyti ant lapelių ir smestelėję koncerto pabaigoj veidai;).

Šiaip pats koncertas skyrėsi nuo kitu (tuo pačiu būdamas fainesnis už kitus) tuo, kad:

• Viskas vyko tamsoje
• Žodžius sakantys žmonės (V&G) buvo tamsoj. Balsai iš anapus;)

O visa kita nenusakoma;).

Bet jau nevapėsiu;)

Tai tiek turbūt.

Beveik ištisą savaitę gimnazijoje galėjote matyti tokį kitonišką, kai kurių netgi pramintą robinzonišku, skelbimą. Jis kvietė Sekti gyvenimą kartu su Dovile, Evaldu, Algiu, Gabriele, Valdu, Lina ir Akvile.

Jaukią aplinką salėje sukūrė žvakės (kada jos tik nekuria jaukios aplinkos..), medžiagų skiautės, kilimai, tamsa, įdėmiai besiklausanti publika bei nuostabi fleitos, gitarų ir balsų harmonija.

Publika buvo gana įvairi: pradedant dabartiniais gimnazistais ir baigiant exais, mokytojais ir jų šeimos nariais.

Gaila.. Nemačiau koncerto pradžios. Sakė, kad ji buvo įspūdinga. Tiek patys koncertuotojai, tiek publika. Nors man patiko ir tai, ką dar spėjau pamatyti. Viskas buvo labai organizuota ir praėjo puikiai. O kas nebuvot, tai jau patys praleidot progą išgirsti tokią muzikantų grupelę kaip "Atsakau: niekada".

"..nes verkti nuo pasakų yra tūkstantį kartų geriau nei verkti nuo radiacijos..."