Pravėniškių 1 zona

laba,

dabar pas Dovę sėdiniuojuos, tai prie progos pasidalinsiu įspūdžiais apie pastarąjį koncertą ir ne tik.

Į kalėjimą važiuodama nesitikėjau nieko ypatinga. O ypatinga buvo lygiai tiek, kiek gali būti po nei vienos repeticijos. (Už vienokį, ar kitokį atmosferos atspalvį ačiū tariu publikai. Labai panorėjus gali patikėti, kad kai kurie iš jų koncertui ruošės daugiau, nei mes). Aš asmeniškai esu linkusi kurti atsidavus visai, arba visai nekurti. Esu mačius tarpinio varianto rezultatus - jais nesižavėjau. Kaip, beje, ir šį kartą. Kaip bebūtų, koncerto metu mintimis buvau kitur, todėl nepajutau, ką galėjau pajusti. O gaila. Nes kaliniai - ( nors į žmones ir panašus:cit.: protaujantys, jaučiantys...) - neeilinė publika. Kaip ir mes jiems neeiliniai atlikėjai. (Buvom ar galėjom būti?)

Šiaip pastebėjimas: gerai, kad koncertas vyko koplyčioje. (Aplinka gal ir ne Atsakanti, bet vis...)

Atsakas i Valdo kritiką:...

V>Pats koncertas?

>Kritika sau: vėl sugrojau ir susakiau viska ne taip. Blogai, kai eilinį kartą nepataikau į ritmą, renku ne tuos akordus, renku lievai, neprispaudžiu ir dar sakau:

>"Greitas kelias, jaukus pasaulis DEBESYS NEŠA VĖJĄ!" ir pan.

>Rimtai manau, kad manęs projekte visiškai nereikia ir neturėjau čia niekada būti. Mielai

>likčiau tik Atsakau fanas ir moralinis bei visoks kitoks palaikytojas.

>Manau taip ne dėl to, kad eilinį kartą gadinau reikalą, bet todėl, kad tai yra objectyvi tiesa.
Valdai, o ką man tada kalbėti? Tai pačiai, kuri ir groja, ir į ritmą pataiko, renka ne lievai, šiaip daug veikia ir t.t. (Užtat maišo žodžius, vapa ir juokiasi puikiai)

Jei vadovausiesi tokiu požiūriu, TAI LIKSI PROJEKTO FANAS, TIK PROJEKTO NELIKS. (Jei kurio projekte nereikėtų ar nereikia, manau, kad lyderiai praneštų. Tikiuosi, kad praneštų)

P.S. Apie greitus kelius, jaukius pasaulius ir t.t. aš ir taip norėčiau atsiprašyti Mezginaitės( labai tikiuosi, kad kalinių tarpe nebuvo jos gerbėjų. Arba, kad buvo)

V>Beje, šiek tiek sunku man buvo rasti savo vietą bažnyčioj. "Klevo" lapai, tarp kurių su Gabriele sedėjom irgi neįsitemino turbūt.

Bažnycioje apskritai VIETOS rasti buvo sunku. Valdai, pasakyk, ką be lapų būtume veikę? Ar tikiesi gero sceninio išsidėstymo, kai pagrindinis akcentas - altorius, o turimo laiko - kokios penkios minutes?

V>Kritika grupei: (žinau, kad Dovė mėgsta, todėl labai pasistengsiu ką nors iškritikuot) reikia repeticijų! Reikia Algiui vietos, reikia Atsakančios aplinkos ir organizacijos gimn (čia jau nebekritika). Mano nuomone, reikia tixliai nuspręst koncerto datą (ryžtingai) ir visiem labai pasistengt padaryt blic.

Jei leisi, pabrėšiu kelis tavo žodžius: VISIEMS LABAI PASISTENGT PADARYT. Jei ir ne labai, tai nors pasistengt. Gal gausis ir ne blic, bet gausis.

V>Jei gimn bus textinės dalies, tai, mano manymu, reikėtų išrinkt ką nors labiau related į temą.

Turbūt reiks. Beje, kartu ieškojom, ir pats žinai, kad ne itin lengva parinkti tinkamą tekstą dvidešimečiai skirtingų dainų. (Skirtingumą laikau pliusu). O jei koncertas gimnz. Bus, tai reiks netik tekstą koreguoti.

*...ir į Linos:..

L>Pagrindiniai dalykai, kuriais būtų galima sudominti žmones būtų mūsų savitumas, o svarbiausiai nuoširdumas. Šito gero iki šiol labai pakako, todėl visi 3 turėti koncertai buvo gana nusisekę. Jei visiškai atvirai, tai nesu tokios muzikos ir tokios formos meno, kurį mes (tikriausiai jūs, bet man labai patinka sakyti mes, nes as nors nieko tikro nedarau, morališkai visada palaikau ir prisidedu)...

o tu laikai tai nesvarbiu dalyku?

> ...darome, gerbėja.

O aš žinai, ką gerbiu? Tavo anksčiau minėtuosius savitumą ir nuoširdumą. Kūryba savaime yra savita, o nuoširdumo, kaip sakai, iki šiol labai pakako. Tikiuosi ir pakaks.

> Tai kodėl šitaip palaikau visas idėjas ir stengiuos aplink visokius koncertus, kalėjimus ir pan. Akivaizdu todėl, kad nors ir ne dėl muzikos, tačiau esu jūsų visų didelė gerbėja ir mylėtoja :)

As asmeniškai neįsivaizduoju "jų visų" be muzikos. Todėl NE TIK, bet IR dėl jos juos gerbiu.

L>Kokių pastabų turėčiau aplink šita koncertą. Pirmiausiai man ne per labai tiko tekstas.

Man irgi. Ne per labai patiko ir todėl, kad buvo ne per labai sakomas. (Akmuo savo daržui). Bet jei jau tiek nusiskundimų dėl teksto, tai jį galima ir keisti. Siūlykit.

> Na, gal būtų tikęs, tačiau jo ne per labai girdėjos. Kazkodėl manau, kad teksto galėtu būti visai nemažai, nes tai yra gan originalu, idomu ir pan. Tiesa, tie teksto sakytojai turėtų būti kaip ir pilnateisiai koncerto atlikėjai, o ne sėdintys kur kampe užusislaptinę. Antriausiai tai būtų koncertuotojų išsidėstymas scenoje - smarkiai matėsi, kad vietos neranda QQ, Valdas, taip pat pasirodė, kad Gabrielė ne visada lapų apsuptyje jautėsi jaukiai.

Gabrielė jautėsi ne nejaukiai, o kvailai. Tik tiek. O dėl scenografijos jau Valdui rašiau. Ar ji buvo musu valioje?

>Aišku, aš nieko nekritikuoju, suprantu, kad nebuvo laiko repetuoti, o ir pati nieko nedarau, nes tikriausiai nesugebu, užtatais kaip ir neturėčiau teisės.. Tačiau, tikiu jūs man atleisit...

Nedarei nieko, išskyrus organizavimą, rūpinimąsi, palaikymą, krikšto liudijimą :) ir t.t.

>Dar vienas dalykas, kuris kažkiek kliuvo, tai šioks toks nenatūralumas - po kiekvienos dainos toksai tipo sąmyšis - kur kam eiti, stoti, sėsti ir pan...

Nemačiau iš šalies, bet tikiu.

>Pvz. man kartais atrodė, kad gražiau būtų buvę, jei visą laiką būtumėte sedėję vienoje vietoje - tas nebūtų sukėlę tiek keblumų, kaip galvojimas, kur čia pradingti po kiekvienos dainos.

Aš prieš sedėjima vienoj vietoj. Gal keblumų ir mažiau, bet turbūt ir įdomumo mažiau. Čia buvo organizuotumo stygius. Prisimink menininkų namus.

>Ir šiaip, kaip jau Kristina sakė, per tas trumpas pauzes tarp dainų vertėtų išvystyti kažkokį tais kontaktą su žiūrovais.. Nes kai negrojama, nesakomos eilės, o tiesiog apsikeitinėjama buvimo scenoje vietomis, būtų galima tarti keleta žodžių klausytojams.

Ta pati Kristina siūlė būti santūresniems, valdyti emocijas ir t.t. Bet kad kontaktas reikalingas, tai pritariu. Jis galėtu gimti savaime.

>Nemoku dainuoti, groti, nekuriu nieko vertingo, tikriausiai nesuprantu menų ir visų rimtų jų prasmių...

Žinai, ką moki, turi, supranti, kuo dalinies, ką kuri? Bendravimo meną. Ačiū už tai.

*...ir į Dovės...:

>Kaip bebūtų keista, jiems dainuodama jaučiausi labiau išklausyta ir priimta, nei, tarkim, Žemaičių Kalvarijoje. Galbūt taip yra todėl, kad ten žmonės į koncertą ateina, pasirengę vertinti (ar tai, ka jei mato yra gerai, ar ne, ar gražu, ar ne, ar profesionalu, ar ne, ar nuobodu, ar ne, ar...). Čia kaliniai klausė koncertą tokį, koks jis yra, nereikalavo iš mūsų pagal tai, kokį jie supratimą turi apie muziką, meną, pasaulį, o žiūrėjo į tai, kaip suprantame tai mes ir stebėjo(si). Tikiuosi, kad jiems koncertas leido pajusti kažką, ką aš kartais jaučiu dainuodama, leido pamatyti ne vien išorini materialu pasaulį, bet ir beasmeni groži.

Tikuosi tu pajutai kažką, ką kartais jauti dainuodama. Jie - tikiu - pajuto.

*...ir į Gabrielės...

Pastaroji manau pradžioje teikėsi šiek tiek hiperbolizuoti, bet Dovė neleido nieko trinti...(teisinuos) Tai buvo akimirkos nuotaikos. Bet iš tų pačių, tik kiek sulėtintų, akimirkų ir susideda gyvenimas... Jei pasakiau per stipriai.... Tai pasakiau. Pasitaiko. (Kaliniai gal mano pirmiausiems pasakymams paprieštarautų. Gal)

Žodžiu.

Koncertas buvo.

Koks buvo, koks galėjo būti, paverskim žodžiais KOKS BUS.

Mintimis koks bus.

Darbais koks bus.

Tai KOKS BUS KONCERTAS?

Gabrielė