Projektas "Mūsų ateitis"

Čia šioks toks aprašymas apie 2002 12 28 vykusią naujametinę eglutę, kurią Lina, Dovė, Gintarė, Antanas, Valdas, Arnas, Jurgis ir Jėzus padėjo surengti invalidukams ir jų atžaloms ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per baltą balzdą varvėjo..

Iš pradžių: gandai, kad kažkam darysim naujametinę šventę-eglutę sklandė jau geras mėnuo. Gandai gandais, bet paskutinį vakarą (12 27) paskambina Gintarė: "Mes taigi rytoj darom šventę invalidams ir jų vaikams, gal pradėkim galvot kažką'. Tą patį vakarą susirinkom pas Linos vargšus tėvus ir neleidom jiem miegot visą naktį begalvodami. Atėjus pas Liną, pritrenkė, pribloškė, užvožė 'džiugi' žinia, kad visą sventę filmuos telikas.. Vos neapsivožiau. Primenu (1) - apie tai, ką ten veiksim, žinojom lygiai nulį, kaip ir apie tai, kokio amžiaus publika susirinks. Kad negalima pasikliauti "carito" informacija, jau buvom įsitikinę ne kartą anksčiau. Primenu (2) - mes buvom to renginio organizatoriai. Savo stiliui.. Taigi praleidom pas Liną naktelę: mircinom (jos), su Toniu žaidėm 'pele, pele, pas ką žiedas žydi', valgėm, miegojom ir kažkiek galvojom apie rytdieną. o tas galvojimas tai irgi maždaug tox:

L: nu, tai galvojam?..

G: galvojam, galvojam...

V: jo..

L: nieko, viskas bus gerai.

G: tuoj sugalvosim ką nors..

L: galvokim

V: eina viskas šikt.

Ir taip kokias dvi valandas. Galiausiai prasidejo pats įdomumas, nes iš tiesų kažką truputį po truputį galvelės ėmė megzti. Bet taip iš lėto ir taip nerišliai, kad į pagalba teko pasikviesti draugus (jų) mircerius, ineta ir knygas. Galiausiai kokią penktą nuėjom miegot. Iš ryto didžiausias smagumas buvo daryti barzda, o yp. ūsus seniui klausui. vargšas senis..

Iš vidurio: susirinkom po truputį visi į vietą. Pradžiugino prisijungęs Arnas. Vaikučiai pabiručiai bir bir jau laxtė po visur, o tėveliai invalidukai taukšt taukšt su lazdelėm irgi.. Dar buvo organizatoriai tos šventės kiti, fleitininkė - keistoka moteriškė, poetė-muzikantė ir žmonės iš "carito". Tiesa dar kunigas, kuris labai pamėgo valgyti ir krapštyti kažką iš dantų prieš visus atsistojęs :D Tas kunigas dar norėjo pakalbėt su mumi apie kažką, bet Lina jam neleido :DD Taip ir liko jis už durų vargšas, o mes sugužėjom į kžk virtuvėlę. Labai mažą virtuvėlę. Dovė, kuri darė rimtą šventės dalį irgi iki paskutinės minutės nežinojo, ką gros, bet greitai sugalvojo. Deja, aš ne viską girdėjau, nes tuo metu, kai Do grojo 'Mūsų mažiesiems draugams' :o) Gintare jau rengė mus su Arnu Seniais Šalčiais. Jurgis suveike dar vienus Santa drabužius, užtai Seniai buvo du: Senis Sliekas ir Senis Aklas. Neteko matyti savęs, bet Arnas atrodė tai atsakančiai. Toks Aklas Senis Hip-hoperis su juodais akiniais ;o) (laukiu nuotraukų labai). Jurgis tuo tarpu linksmino visaip vaikus ir žaidė su jais žaidimėlius įvairius, ko gaila irgi nemačiau. Tonis tuo tarpu saugojo duris, kad kiti vaikiščiai netyčia nepamatytu mūsų persirenginėjant ir nesuprastų klastos (reikia pripažinti, kad savo pareigą atliko puikiai ;o)) Kai jau trečią kartą išgirdom vaikus šaukiant 'Seeeeeeeeniiii Šaaaaaalltiiiiiiiiiiii', tai atvilkom dovanas į salę ir mes. O dovanų tai atsakančiai! Net maišas suplyšo jas bekraunant, o sukrovėm toli gražu ne viską. Gintarė su Jurgiu buvo Senių Asistentai. Vaidinti buvo fun ir lengva, nes Asistentai sukosi kaip vijurkai, rūpinosi dovanėlėmis, o mum reikėjo tik kalbėti ir kalbėti, ir kalbėti.. ;)

Cho cho cho..

Padarėm kažkokią viktoriną, o po to vaikai rodė, ką moka: sakė eilėraščius ir mįsles Seniam ant kelių, rodė 'fokusus', dainavo ir pan. linxmybė didžiulė, kai matai mažas mergaites tiesiant į Arną rankutes ir besifotkinant visus smagiai

Cho cho cho..

Arnui rasojo juodi akiniai, užtai jis nieką nematė iš tikro,

Cho cho cho

Ir vaikai jį užpuolė it saldainį kokį raudoną :o) Teko nemažai paprakaituoti, nes buvom su striukėm ir paltais po Senio rūbais

Cho cho cho..

Paskui kažkas vyko, vyko, vyko

Cho cho cho...

Atsimenu tik, kad buvo žiauriai nerealiai totaliai gera nuotaika man. O kai pasidarydavo šiec tiec striuka ar riesta, tai užtekdavo pažiuret į Dovę su Lina, kurios buvo prie žiūrovų (Dovė su Toniu, beje, irgi gavo dovanų) ir smagiai smaginosi ir pasidarydavo aišku, kad viskas OK: linxmybės tęsiasi :o)

Cho cho cho..

Iš pabaigos: Vaikai atsisveikino. Sakė 'Ateeee Kalėdų Seniai ir Elfai Besmegeniai' ir dar ilgai visi kartu fotkinosi. Fotografas, beje buvo Donatas Jėzus, o taip pat ir Jurgis. Dar krykštavom ilgai po to visi. Kol atėjom į Gimnaziją ir dar po to. Net gaila pasidarė, kad telikas neatvažiavo ir kad pasibaigė viskas

Cho cho cho.. puikumėlis.

Kai būsim jau sukriošę seniai su lazdom ir reumatizmais bei užkalkėjusiom kraujagyslėm, iš Gimnazijos laikų labiausiai atsiminsim būtent tokius ir panašius nutikimus.

Ačiū visiems ir visoms už jį :o)

Jūsų Valdas