Žemaičių Kalvarija

AA, nuo Mačernio Minėjimo Maironio Muziejuje. Visko kaltininkė iš tikro buvo Gabrielė, kuri man pranešė, kad bus toks minėjimas. Man aišku širdis neleistų neinformuoti Evkos apie Mačernį, todėl paskambinau jam ir savo draugams. Mačernio minėjimas buvo gan toosas, nes mes pradžioj, nervindami bobutę_žiežulą, nusiuntėm raštelį organizatoriams, kad "mūsų tarpe yra vaikinas, kuriantis dainas pagal Mačernio eilėraščius. Ar neatsirastų jūsų programoje vietos keletui dainų?". Evka aišku mėgsta koncertuoti, ir jis pirmą syki mūsų koncertų ture tapo žvaigžde. Organizatoriai jam davė knygą su parašais, o Lina, supratus, kad tai jau karjeros pradžia, nusprendė pralaužti ledus kitiems koncertams ir pasirodymams.

Nuo tada ji tapo vadybininke. Kadangi aš irgi norėjau dainuoti, vadybininke būti man jau neteko. Kitas koncertas buvo numatytas Šarnelėje. Lina skambino į Ž. Kalvarijos vaistinę, norėdama sužinoti bibliotekininkės (Mačernio fanės) telefoną, bet prisiskambino į cukrainę. Ten irgi žinojo Garbenčienės telefoną. Garbenčienė vėliau tapo pagrindine mūsų rėmėja ir palaikymo komanda Ž.Kalvarijoje. Lina dar bandė kalbėti su Mačernio seserim, bet ta nebuvo itin supratinga ir sake "tas Vytautukas tai toks keistas buvo, ne kaip mes, tokie paprasti žmonies. Ko čia dabar vis tie minėjimai, mini ir mini tą Vytautą". Šiek tiek atsileido tik po to, kai Lina pasiteiravo "o kokia jūsų sveikata daba?r". Aišku, ji dar kažko gan juokingo pasakojo ir Linai teko rageli laikyti nuo ausies per 0.5 metro, kad nesigirdėtų mūsų juoko įkyraus.

Po visų telefoninių pokalbių buvo sutarta, kad Ž.Kalvarijoje koncertuos grupė iš Kauno. Bus dvi gitaros, du vokalai ir fleita. Aš dar neįsivaizdavau, iš kur ir kokią fleitą gausiu ir kaip čia ja reikės išmokt grot. Bet tai niekis, juk nežinojom ir to, ar Evka iš vis gros koncerte, nes jis sakė, kad gros tik tada, kai buvo euforijoj po MMMM.

Ta dieną (penktadienį) nusprendėm, kad į Kalvariją važiuosim pirmadienį, susitart dėl konkretaus laiko ir pan., o tarpininku tarp mūsų ir Evkos tapo QQ, nes anas buvo skautų toose miške ir šiaip neturi mailo. Pirmadienį Lina iš ryto darė skelbimus, nes nusprendėm, kad ŽK nebus printerio ir kompo. O spausdino ant liūtukų lapelių, nes neturėjo popieriaus. Koncerto pavadinimas buvo galvojamas šeštadienį vakare po važiavimo į Stakliškes ir Pažaislio koncerto. Vėlgi padėjo Gabrielė, kurios vienas iš variantų ir tapo tikruoju projekto pavadinimu - "Atsakau: Niekada". Dar buvo siūlomi pavadinimai: "Aukso veršis", "Ir niekada". Citata iš laiško:

tai dar turim "Akustinės muzikos vakaras"

ir kokį nors "Gyvasis niekada"

arba "Atsakau: gyvenu"

arba "Atsakau: gyva"

Kita citata iš laiško (ką parašė Valdas):

Turbūt aš nesusipratėlis koks, nes neparišau anei vieno pavadinimo,kuriuos rašei ;))

Bet "Atsakau: nieko" tai vertas visai dėmesio ;)

Pats tai irgi šiek tiek sukau galva. Sukau sukau, kol galų gale apsisuko mangalva, tačiau nieko gero taip ir neišsukau. Visgi:

"Keisti"

"Dangtis"

"Gyvai ant st.ogo"

"Aukso veršis"

Taigi, dar sekmadienį vakare Lina nežinojo, koks bus pavadinimas, bet “Atsakau: niekada” labiausiai visiems patiko. Kadangi QQ su Evaldu šeštadienį ištranzavo į Lenkiją ir mes manėm, kad jie kur yra strigę prie Marijampolės, tai pavadinimus ir visa kita apsprendėm pačios. Ž. Kalvarijoje susitarėm su Violeta Garbenčiene ir Vilium Viktoravičium dėl koncerto. Sakėm, galėsim sudalyvaut ir jaunimo dienoj, ir visur, kur tik mus priims. Tada dėl laiko pertekliaus nuvažiavom i Kuršių Neriją.

Pradžioj reikėjo gauti fleitą. Viena nedavė, kitų nebuvo namie, galiausiai sulaukiau iš baidų žygio grįžusio Obuolio ir jis pažadėjo į gimnaziją atnešti fleitą. Aišku, tą pamiršo. Tada aš susitariau su juo susitikti po 20min Šančiuose. Šančiuose paaiškėjo, kad jis tos fleitos iš viso neturi. Jau galvojau, kad nelabai gerai gali baigtis, bet sužinojus, kad fleita visgi pas Ruikį, nuvažiavau jo ieškoti Aleksote (Obuolys nelabai žinojo tikslaus adreso). Paklausinėjus žmonių, radau Ruikį (jis miegojo ir nelabai klausinėjo, ko aš čia noriu). Kai paėmiau fleitą į rankas, buvo likę lygiai dvi savaitės iki koncerto (reiškia, buvo ketvirtadienis, 20:30). Aišku, mikriuke negrosi, tai teko parvažiuot namo. Kita dieną (penktadienį) jau repetavom gimnazijoj, Evaldui buvo "encefalitas". Visą esmę grojimo fleita išmokau per pirmas tris dienas, nes grojau po 3-4 val. per dieną. Po to beliko tik kartotis. Vežiausi fleitą į Vilnių ir į valčių žygį. Šiaip nebūčiau tikriausiai išmokus grot skersine fleita, nes pats grojimo principas sudėtingesnis, o šita tai iš tikro yra plastmasinė dūdelė, bet kadangi jau pavadinom savo koncertinė j programoj fleita, tai teko taip ir vadint. Iš valčių ž. grįžau antradienį, nes nusprendžiau, kad nelabai gerai repetuoti paskutinę dieną prieš koncertą. Juo labiau, kad seni ir žinomi gabalai nebuvo nė karto perdainuoti per repeticijas prieš porą savaičių.

Antradienį dar parepetavom ir parašėm koncerto programą, kurią su Lina trečiadienį dar pakeitėm. Trečiadienį vakare ir ketvirtadienį iš ryto buvo daromos skrajukės.

Ketvirtadienis. Nuo pat ankstyvo ryto vyksta tranzavimas. Pirmi maratoną pradedam mes su Evka, nes mum kartais lievai tranzuojasi:).

07 05 Atvažiavom į Ž. Kalvariją ir padarėm koncertą. Kaip kam kiek to darymo tebuvo. Pirmiausiai su žvaigždėm Ž. Kalvarijoj dalijom skrajukes ir kabinėjom skelbimus, kas buvo visai fun. Antriausiai darėm didelę balą iš vandens fojė, kurioje paskui ir buvo koncertuota. Bala reikalinga tam, kad butų švariau. Kai nusibodo pilstyti vandenį, nusprendėme, kad švaru..

.. Žvaigždės buvo paliktos repetuoti, Arnas ir aš išėjome maudytis netoli kažkur, bet pakankamai ilgam. O tądien kažkiek nenusisekėliai tranzuokliai Valdas ir Justeh dar nebuvo atvykę. Tiesa, lievokų tranzų apturėjo ir QQ su Auxu, kurie keletą km. už Plungės sėdėjo griovy, mojavo gitara ir kišo galvą į kupriaką.. Nieko nepadarysi. Bet vis - kas anksčiau - kas vėliau atvažiavo ir koncertas įvyko.

Apie pati koncertą: 1d, mano nuomone, mažiau pavykus negu antroji, kuri buvo tikra sėkmė. Publikos nedaug, tačiau tarp jų atsirado keletas (kokie 4 ar 5) tikri grupes mėgėjai ir palaikytojai. Dar fainai - toksai žmogas sakė, kad "triukšmas trukdo solistei" - solistė - supraskit Dovė, o triukšmas - grojikai (Dovė mano kitaip)...Nieko nepadarysi.. Aj - dar davėm arbatos nekuriem. Aj - dar ir fotografavo žvaigždes istorikas toksai – reiks parašyti sms, kad atiduotų nuotraukas.. Gražiausia daina man buvo Dovės dainuojami 'Dobilai'. Antra pagal gražumą (Dovė mano, kad reikia išvardinti keletą gražių) buvo 'Ir kodėl'. dar Dovė sako, kad projektas galėjo vadintis "Ir kodėl" arba "Ir niekada", tačiau tai netiesa - nes negalėjo, bo būtų gana beryšius ;) Likę iki galo žmonės smarkiai plojo, nes akivaizdžiai jiems patiko – tiems (Dovė teigia, kad trims) kas liko..(dar Dovė teigia, kad nereikia rašyti, ką jinai teigia) deja, mes tuo netikim. O koncertas baigėsi - baigėsi gerai. Tada sutvarkėm salę, gavom Mačernio ženkliukų mažiukų.

-----intarpėlis---- Apie Efkos ranką

Jisai užsidėjo ženkliuką ant tos savo apyrankės - o anasai velnias aštrus laaabai ir sužalojo Evaldą gan smarkiai ir Evaldas sako "man pritrynė" o Dovė sako "še užsiklijuok" ir davė jam gabalą didelį lipnios juostos. Ir Evaldas užsiklijavo. Ant sužeistos rankos vietos - kas buvo gan keista, originali, tačiau kaip vėliau paaiškėjo kiek skausminga mintis

-----intarpėlio pabaiga

Nakvojom m-kloj, <..> pasiruošėm pusryčius. Makaronai buvo valgomi - užtatais pavalgėme ir apsivalgėme (Dovė: "kur ten.. labai mažai tų makaronų"). Išsikraulyjome iš m-klos tik vidurdienį prieš tai užsiregistravę į jaunimo dienas, aš prisistačiau kaip grupės vadovė - užtatais gavau oficialią teisę eiti į vadovų tūliką.:) Aplankėme istoriką jo muziejuky. Anas kažko nemažai mums pasakojo - tikriausiai tas buvo įdomu, tačiau dėl lietaus ar šiaip kažkokio tvankumo šiek tiek ėmė miegas. Palikę kupriakus išėjom pavaikščioti po apylinkes - dienos planas buvo Barstyčiai. Visi planą įvykdė, o nekurie ir viršijo. Parėjom šiek tiek pavargę - bent jau aš - panašu Arnas koksai irgi. Nes mes visgi apturėjom turiningą dieną - Barstyčių akmuo, vienaakiai, Barstyčiai patys, laumių tvenkinys, maudynės kriokly. Turiningą dieną matyt apturėjo ir likusieji, bo be perstojo apie mistine bažnyčią apleistą, kas akivaizdžiai jiems paliko nemažą įspūdį (praleistas tarinys).

Vakare sudalyvavom grupių prisistatyme. Publika aplink buvo gana lieva.

Vedėjai - šaumenai iš kaimo buvo dar lievesni.. Ką padarysi.. Jie iš geros širdies - tačiau pasistengė mus suvaryti kažkiek - tačiau tai niekis palyginus. Palyginus ne niekis, kad ne ypač pasisekė sudainuoti pasiskirtas dainas 'Tamsiu mišku' ir 'Paskutinis traukinys'. Nors valdas su Arnu klausę iš tolo sakė, kad jiems patiko, o buvusioji publika vis vien tikriausiai nieko nesuprato, nes prieš mūsų pasirodymą jie mielai siūbavo į taktą pagal visokius popsų popsus.

Nors uodų buvo nemažai - pasisekė nusnūsti visai nemažai irgi. Iš pačio ryto buvo gaminami pusryčiai. Ryžiai su mėsa, bei atskirai kondensuotas, kurio visą pusę išliejo Dovė.. Dėl ko mes visi didžiai liūdėjom..Ir ta proga skandinom vabalus lipnioje baloje. HA:) Toliau ėjom link Šarnelės į Mačernio grupę. Kaip tik pravažiavo autobusas su Mačernininkais, kurie mūsų stabdyti nesustojo - va ir krikščioniškas jaunimas.. Nieko nepadarysi. Nuėjom į Mačernio kapelį. Ir padarėm Mačernio grupę. Ty. Evaldas su Valdu padarė. Labai tiko dainos ir skaitymai ir be jų toji grupė butų buvusi tikrai sausa ir ne ypač nusisekus. Po viso to klausytojai pareiškė norą nusifotografuoti su žvaigždėm ir žvaigždutėm ir jų kuklus noras buvo išpildytas. Kartu su jaunimu grįžom į Ž. Kalvariją. Apsivalgėm Justės siurprizo - gerų ledų - kas buvo be galo smagu. Ir vėl pasielgėm jaunimo dienų atžvilgiu padėjėjiškai - palikom juos ir išvykom į Platelius. Aha, nutranzavom į Platelius, pas Brontį, visi gana sėkmingai. Na ką, reikia organizuotis koncertą. Aš su Evaldu, apsirengę tais pačiais rūbais (bent jau mano tai buvo gan baisūs, tinkami tik tranzavimui, nes ryškūs), nuėjom į turizmo informacijos centrą. ten moteriškė, kaip pati sakė, gerų norų vedina, patarė mums neorganizuoti atskiro koncerto, nes visa potenciali publika arba Varniuose, arba Plungėj, o geriau eit grot į užeigą "Senas ąžuolas". Mes, apsivilkę taip pat, nuėjom į tą užeigą tartis su šeimininku, bet jis buvo užsiėmęs, o gal šiaip žemaitis, ir labai šykščiai kalbėjo su mumis. Tada mes savo nuožiūra darėm skelbimus ant pievelės, sulaukėm kitų, pavalgėm kondensuoto ir batono su majonezu, kas kaip sakė, yra pankų valgis. Po to, pasimaudę ir apsirengę gražiau, nuėjom į barą. Ten radom gaują studentų iš Klaipėdos, kuriuos linksminti palikom Evaldui. Gerai, kad jis daug gyvenęs su skautais ir moka daug visokių dainų liaudžiai linksminti. Tai ir palinksmino jis juos, kol jie nepaprašė Evaldo jo kūrybos dainų. Aišku, tomis dainomis labai džiaugėsi, todėl mes nusprendėm, kad gal jie ir ne tokie lievi, tai pradėjom dainuot kartu. Tada (nežinau tik ar dėl to:) jie išėjo, o mes jau darėmės tuuusą patys sau, nes žmonių aplink kuo toliau, tuo buvo mažiau. Evaldas gan užkimo, bet tai nieko, negalėjo tik aukštų natų dainuot. Šiaip tada pirmą kartą bent kažkiek ir aš pasiklausiau dainų savo malonumui, nes kai vyksta koncertas ir aplink daug žmonių, negali pajust viso to grožio. Reiktų kokio koncerto saviems. Koncertas buvo pabaigtas vėlgi himnu meilei, žvakės užpūstos, kažkaip neatsimenu, kad atsisveikintume su baro šeimininku. Parėjome namo, kas išėjo maudytis, kas groti studentams (ir po to užkimo visiškai), kas liko vietoj ir valgė lašinius ir sausainius.

Bet mes ne vien dainuoti mėgstame, todėl kitą rytą apžiūrėjome Platelių karinę bazę ir išvykome toliau tęsti atostogų: kas į Tytuvėnus, kas į Šiaulių pankų tūsą, o kas į Kuršių Neriją, kur visi gerai praleido laiką.